aukštažiūris

aukštažiū̃ris, -ė smob. (2) kas toli mato, toliaregis: Jis aukštažiū̃ris – per varstą žvirblį įžiūri Lnkv. Aukštažiūriai todėl dėvi akinius iškilais stiklais Mš.